negandas

nẽgandas sm. (1, 3^b) žr. neganda: 1. Q260, Lex48 Nedarbas – šis baisus negandas kapitalistinių šalių darbo žmonėms – mūsų šalyje išnyko visiems laikams (sov.) sp. Teikis mane ištraukt ižg to nẽgando DP74. Nė vienas negandas mums neprisitiko KlM¹93. Teužgriūvi ant manęs visi apmaudai ir negandaĩ DP555. | Jau nū neguls [kūdikis su dideliais], kad nepasdaryt negandaĩ (kad nepriterštų lovoje) Lp. 2. K Mane net nẽgandas ima: kuris tai laikas, ir negrįžta Rm. 3. nuodėmė, nusikaltimas, trūkumas, kliauda: Kada svetimus negandus peikti norėsi, apsižiūrėk, o išvysk savo tikrus SE157. Bara pirmiaus bjaurus negandus Rubeno Ch1Moz49(turinys). Esmi griešni ir labai pikti, pilni visokių negandų ir griekų didžių PK27. ║ nesaikingumas: Idant pateikaviman ir neganduosna kūniškuosna neįsiduotumbit, iš ko ubagystė ant tokių žmonių ateiti PK234. 4. pabaisa, siaubūnas: Jūrių nẽgandas KII51. ║ nenaudėlis: Nẽgande prakeiktas! Kn. Ar nepassukė čia kur nẽgandas (apie vanagą), kad vištos net kūliu atskrido namo Arm. Nušovė nẽgandą (apie vilką) LMD(Vlk). ║ BŽ504 apie rūstų, žiaurų žmogų: Taip nė Jonas Negandas (Piktasis, Smarkininkas) nedarydavo J.Jabl.